Mirtis skaudi, tačiau ji bejėgė prieš gero žmogaus šviesų atminimą, gražius darbus ir kilnią širdį. 2007 m. gruodžio 14 dieną HP3 klubą pasiekė skaudi žinia – staiga netekome nepaprastai aktyvaus, talentingo, gyvenimo džiaugsmo kupino bei taurios sielos klubo nario, subūrusio mus visus į bendraminčių ratą, ir daugumos gero bičiulio PREHO (Eugenijaus). Toji skaudi žinia žaibiškai apskriejo klubiečius ir su šia akimirka kiekvieno mūsų širdyje tarytum stabtelėjo laikas. Susimąstėme: PREHO iki paskutinės minutės buvo ištikimas HP3 klubui, visuomet padėdavo kitiems ir tiesiog gyveno gražiomis idėjomis, pamiršdamas kitus gyvenimo rūpesčius. Tik gyvenimas praskriejo kaip vėjas, tarsi žvakė: sužibo, nukrito, užgeso...
Susibūrę draugėn, palydėjome PREHO į paskutinę kelionę, norėdami pasidalinti šeimos skausmu, palengvinti nepakeičiamos lemties kelią ir padėti savo buvimu. Tą nebylaus prisilietimo prie Amžinybės akimirką sustojus aplink baltais žiedais papuoštą kapą riedėjo nebyli atsisveikinimo ašara: tyra, rami ir nuoširdi. Išėjus artimam žmogui lieka tuštuma. Tegul didelį artimųjų liūdesį bei gėlą sušvelnina nuoširdi mūsų užuojauta ir palinkėjimas dvasios stiprybės atsitiesti skausme. Šis nuostabus Žmogus šviesia atmintim amžinai išliks gyvas jį pažinojusiųjų širdyse. Tebus lengva Jo mylėta gimtoji Kelmės žemelė. Liūdime dėl PREHO netekties...